Ieškant Dviejų ILIŪZINIŲ ASMENŲ – LÝ TOÉT ir XÃ XỆ – genealoginių įrašų
Hitai: 84
Lý Toét ir Xã Xệ yra neatskiriamų asmenybių pora. Jie turi panašius charakterius, bet yra skirtingo ūgio: Xã Xệ yra suglebęs (1 pav.), su pilvu, su bebarzdžiu smakru ir plika kaip kokoso galva, ant kurios tik unikalūs spyruokliniai plaukai.
As Lý Toét, jis lieknas kaip gervė ir plonas kaip sausa sepija, su keliomis dygliuotomis barzdomis ir česnako svogūnėliu kaip šinjonas. Kai tik jis eina, Lý Toét visada dėvi tautinį kostiumą ir niekada neatsineša skėčio.
Tjis skaitytojai Phongas Hoa (Manieros ir papročiai) Savaitinis žurnalas tuo metu visada susitikdavo su 2 veikėjais, kurie buvo tokie nuoširdūs ir kiškio proto, ir kurie reguliariai pasirodydavo kaip du gimdos broliai, gimę šiaurėje. The Phongas Hoa savaitinis žurnalas (2 pav.) buvo humoristinis žurnalas, kurį leido Tự Lực Văn Đoàn (Savalaikė literatūros grupė). Vėliau, kai savaitraštis žurnalas Phong Hóa tapo Ngày Ne (Žurnalas „Ngày Nay“), dvi minėtos asmenybės vis dar vaidino pagrindinį vaidmenį tame gana garsiame žurnale.
Dsu tuo faktu ir apie šių dviejų pagrindinių veikėjų – skaitytojų ir net jų – egzistavimą Tự Lực Văn Đoàn padarė klaidą kalbėdamas apie du menininkus, kurie juos sukūrė.
Thus, ką mes žinome apie šių dviejų asmenybių gyvenimo aprašymą? Atrodo, kad jų kilmės paieška yra gana įdomu.
AMaždaug prieš 70 metų, Savaitinis žurnalas Phong Hóa buvo surengęs komiškų eskizų piešimo konkursą. Tuo metu autorius Bút Sơn – rašiklio vardas Lê Minh .c - Ponia. Ai Lanbrolis ir pietuose žinomo satyrinio savaitraščio vyriausiasis redaktorius, kuris buvo labai talentingas karikatūristas, atsiuntė eskizą į Šiaurę, kad dalyvautų tame konkurse (*). Šis eskizas parodo Lý Toét ir Xã Xệ (3 pav.) stovint ant svėrimo tiltelio ir po juo randamas toks užrašas: „Xã Xệ: Na, Bác Lý (p. Lý): Jei pasvertume ir padalintume iš dviejų, nebūtų jokių problemų".
„Xã Xệ:“Jei visi atkakliai laikysis savo šinjonas kaip tu, po velnių! Visi kirpėjai mirtų"
Lý Toét: “Jei visi turi tokius plaukus kaip tavo, tada, net jei jis to nelaikytų atkakliai, visi kirpėjai vienodai badautų"
(Ngày Nay žurnalo numeris Nr. 54 – Ngày Nay humoristinis apybraižas – balandžio sekmadienis 11 m. 1937 d. – 209 p.)
Tgana didelis skirtumas tarp šių dviejų asmenybių kūnų svorio yra to meto tokios nekaltos prigimties komiškumas ir juokas. Kaip bendrą svorį būtų galima padalyti į dvi dalis? Minėtas eskizas laimėjo pirmąją premiją ir buvo paskelbtas Phongas Hoapirmajame puslapyje (mes ignoruojame tos problemos numerį).
FNuo to laiko šių dviejų kontrastingų asmenybių likimai buvo labai susieti vienas su kitu – Panašiai kaip komiškame filme “Riebus ir liesas“ atvežtas iš Prancūzija į mūsų šalį 30 ar 40 m. Ir nuo to laiko dvi asmenybės LY ir Xã buvo išnaudotas Tự Lực Văn Đoàn literatūros grupėir vaikas“Xã Xệ” gimus buvo suteiktas ne savo tėvo, o globėjo vardas.
AYpatinga ypatybė yra tai, kad nemažai skaitytojų, turėdami tam tikrų tapybos užuomazgų, taip pat sukrėtė šias dvi išradingas asmenybes, todėl prancūzų orientalistai laikė jas vietnamiečių paprastų žmonių atstovais.
Tjis juokauja iš to skaičiaus "dailininkai mėgėjai“ buvo sutelktas į pirminius pirmiau minėtų personažų bruožus – pavyzdžiui, jie nupiešė galvą Xã Xệ ir privertė jį atrodyti kaip keptos kiaulės užpakaliuką. Ir tai buvo gana šmaikštu, kai unikalūs plaukai Xã Xệgalva atrodo lygiai kaip kiaulės uodega.
Later on, pasiskolinęs minėtą vaizdą, Dainos (gyvai) laikraštis buvusioje Saigon kažkada viešai lygino žurnalistas To Vângalva su gražuolio sėdmenimis kino žvaigždė Thẩm Thúy H. Šį kontrastingą palyginimo būdą naudojo poetas Trần Tế Xương :
"Ant savo sėdynės prancūzė pakėlė antienos užpakalį. /Trên ghế bà đầm ngoi đít vịt.
Kieme licencijos turėtojas pakėlė drakono galvą. /Dưới sàn ông Cụ ngổng đầu rồng"
„Xã Xệ (klausia pardavėjos): "Ar turite parduodamų vieno danties šukų? Aš turiu tik vieną plauką"
(Ištrauka iš žurnalo Ngày Nay – 59 m. gegužės 16 d. išleistas numeris Nr. 1937 – 331 psl.)
Painter Bút Sơn buvo paimtas Xã Xệ į Hanojus užmegzti pažintį su Lý Toét, taigi, kai sugrįš į pietus, Xã Xệ buvo paimtas Lý Toét kartu su juo. Dėl šios priežasties, Lý Toét ir Xã Xệ pasirodė Trào Phúng (Satyrinis) žurnalas ir Ci Xuân (Juokiasi pavasarį) žurnalas, kaip jie rodomi sėdintys ant kilimėlio ir kartu geriantys. Lý Toét išpylė gėrimą už Xã Xệ ir deklamavo Tản Đàeilėraščiai:
"Ar gyvenimas toks šlykštus, ar ne toks šlykštus /Đời đáng chán hay không đáng chán.
Pakėlęs puodelį skanaus vyno, apie tai klausiu tik savo intymaus draugo /Cất chén quỳnh riêng hỏi bạn tri âm"
Tvyno taurė buvo iškelta aukštai ir dėl neatidumo sušlapo Xã Xệgalva. Kvailystė ir toliau lydėjo du veikėjus, kurie važiavo į miesto centrą ir sukėlė Lý Toét suklysti, nes, pamatęs iš šiukšliadėžės išdygusią išmestą kabyklą su kai kuriais kabliukais, sumaišė juos su grybais ir norėjo parsinešti į namus kaip zyles.
Xã Xệ: "Ar matėte nuo šio ryto prabėgusią kiaulę?"
Ūkininkas: "Ne, aš tave matau tik dabar!"
(Žurnalas „Ngày Nay“ – numeris Nr. 58 – „Žmogus ir reikalas“ – 9 m. gegužės 1937 d., sekmadienis – 305 psl.)
Aypatingas bruožas yra gana vulgarus komiškas vaizdas, rodantis sceną, kurioje Lý Toét su savimi nešasi butelį vyno nusipirkti. Pakeliui jis staiga pajuto norą pykti ir ieškojo tinkamos vietos, kai atsidūrė „nedaryti nepatogumų“ ženklas. Tada jis atidarė dangtelį ir supyko į butelį, kalbėdamas su savimi:
"Kaip jie gali man uždrausti: aš visai negerai lauke pykstu".
Lý Toét: “Ar tiesa, jei išmoktumėte plaukti, išmoksite labai greitai?
Xã Xệ: "Kodėl?
Lý Toét: “Nes tavo pilvas panašus į balioną! (Pagal Ngày Nay žurnalą, išleistą 1936 m.
1937 – leidimas Nr. 75 – 718 psl.)
Taukščiau paminėtos idėjos ir nuomonės priklauso autoriui Tú Kênh, tačiau pagal mūsų konsultacijas kai kuriais kitais žmonėmis, versija yra visiškai kitokia, nes konsultuoti žmonės tuo tiki Lý Toét ir Xã Xệ buvo sukurti velionio garsaus dailininkas Nguyễn Gia Trí (?), kuris savo iliustracijas pasirašydavo anagramomis, pvz Teisingai or Gtri (nuo jo vardo Gia Trí).
Among iliustratoriams Phong Hóa žurnalas, be to dailininkas Nguyễn Gia Trí, taip pat buvo dailininkas Tô Ngọc Vân kuris pasirašinėjo jo vardais Ái Mano ir Tô Tử, ir kitas tapytojas, kuris pasirašė Ơông Sơn – rašiklio vardas rašytojas Nhất Linh. Taigi, kuris variantas yra tiksliausias, ir turėtume laukti žurnalistų ir literatų, kuriems rūpi tos dvi juokingos asmenybės, nuomonės.
Bgebėjimas sumenkinti save – pasijuokti su savyje slypinčiu naivumu besikeičiančioje mūsų šalies situacijoje – ar šis faktas išreiškia jėgą, kuri yra tarsi slaptas savigynos ginklas, kurį turime susidūrę su nelaimėmis? tai leis mums niekada nepaklusti.
Wvėl ieškodamas geresnio dviejų personažų supratimo Lý Toét ir Xã Xệ, mūsų tikslas nėra šmeižti šiuos paprastus ir lengvus žmones, o iš tikrųjų siekiame pamėgdžioti blaivių buržujų, norinčių išmokti elgtis džentelmeniškai, elgseną ir kalbą bei toną.
PASTABOS :
1: Pagal Tú Kềnh – Ar turėtume ištaisyti tapatybes Lý Toét ir Xã Xệ - Aušra (Aušra).
◊ Šaltinis: rinkinys „Keturios Tếto knygos" Asilas. Ffrof. Daktaras istorijoje NGUYỄN MẠNH HÙNG, Vietnamo studijų instituto prezidentas.
BAN TU THU
5 / 2023