Įvairios šlapių ryžių ūkininko atostogos ir festivaliai - 2 skyrius
Hitai: 418
HUNG NGUYEN MANH1
... tęskite 1 skyrių:
Ceremonija melstis už sėkmingą žuvų gaudymo sezoną
Priešingai nei pusiaukelėje gyvenantys žmonės, stebintys „Kalnų inauguracijaCeremonija, jūros regiono žmonės švenčia ceremoniją „melstis už sėkmingą žuvų gaudymo sezoną"6. Kaimas paskiria atstovą, kuris atneša aukas į banginio šventyklą arba į Bangos šventyklas Rytų jūros genas ir Pietų jūros genas sudeginti joss lazdeles ir melstis „ramus dangus ir rami jūra"Ir"žvejybos valtys, užpildytos žuvimis“, Tada žvejybos laivas siunčiamas į jūrą išmesti savo lizdo. Per pirmąjį žvejybą žmonės renkasi didžiausias žuvis, kurias garbina džinas ir paleisk kitą, numesdamas jį į jūrą, kad atliktum veiksmą, pavadintą:Paleisk paukštį ir paleisk žuvį. Bausmės ir nusikaltimai paliekami Dievui".
Žmonėms, gyvenantiems Th Tha Thiên ir atspalvis, pavasario šventės yra glaudžiai susijusios su įprastu gyvenimu, kaip ir ceremonija, kurioje prašoma gerai atšvęsti žuvies11 ne Thai Dương Hạ kaimas.
Kiekvienais metais pamaldos vyksta 11-osios popietęth pirmo mėnulio mėnesio dieną, tiesiai komunalinio namo kieme (praėjusią dieną buvo imtynių festivalis Sình kaime) ir trunka iki vidurnakčio, kai prasideda gero žuvų laimikio prašymo ceremonija. Šiuo metu visi valčių savininkai, apsirengę švelniai, juodomis tunikomis, baltomis keptuvėmis ir raudonomis turbanomis, paskyrė vyresnįjį žveją perskaityti iškvietimą.
Kitos dienos rytą, apie 5 val., Organizuojami tokie žaidimai kaip tinklų liejimas, krevečių išmėtymas. Iš pradžių senasis žvejys meldžiasi, kad Dievas suteiktų kaimui daug ramybės ir gerovės, tada jis muša tris ritinius būgnų, kad atidarytų ceremoniją.
Senas baltaplaukis vyresnysis žvejys kartu su dviem valčių savininkais prieina prie altoriaus atlikti pareigų. Tą pačią akimirką kitas senas žvejas, stovintis prie altoriaus pagrindo, ima mėtyti dovanas ir monetas į kiemą, kad vaikai galėtų tarpusavyje varžytis rinkdami tokias monetas. Iškart po to tvirtai išaustą bambukinę valtį su „Fishrman“ figūrėlėmis ant jos nešioja jaunesni žvejai, bėgantys ir apsupę vaikų būrį, simbolizuodami tinklą, kuris suvalgo masalą. Emblemos ženklu pažymėtos žuvys stengiasi išlipti iš tinklo, o valčių savininkai daro viską, kad žuvys ūžtų ir bandytų sugauti keletą jų, kad galėtų pasiūlyti kaimo vadovaujančiam genijui.
Tada jie imasi emblemos į rinką, kad parduotų. Turgus pastatytas bendro namo kiemo kampe. Pardavę žuvį, žvejai grįžta į vietą, kur yra pastatytas altorius, kad pasidalytų pinigus. Ceremonija dabar laikoma baigta, tačiau festivalis vis dar tęsiasi.
Ceremonija „Spay“ už pavasario švelnumą
Pirmomis dienomis Tet, žmonės stebi ceremoniją, už kurią meldžiamasi Panašumas į pavasarį (ty gerumui ir šviežumui visose žmogaus veiklose, taip pat gamtai ir viskam klestėti) ir informuoti dievybes apie kaimiečių peticijas ir norus bei paprašyti dievybių, kad juos palaimintų.
Ceremonija melstis už pavasario panašumą6 organizuojamas šventykloje arba šventoje ar erdvioje vietoje, kurioje žmonės gali stebėti daugybę papročių ir žaidimų, atkartojančių praeities gyvenimą ir sukuriančių gaivią bei laimingą kolektyvo atmosferą.
Organizacinė šios ceremonijos forma gali skirtis priklausomai nuo jos organizavimo vietos. Tai ypač pažymėtina Vĩnh Phú protėvių žemė - žemė, kurioje vis dar yra daug senovės vietnamiečių palikimų ir papročių pirmosiomis dienomis, kai buvo kuriama tauta.
Šios ceremonija melstis daugeliui jaunų ir stiprių vyrų su papročiais apiplėšti „dò"(Bambuko gabalas, simbolizuojantis vyrišką organą) ir "kén"(Rėmelis, simbolizuojantis moters organą). Svarbumas, panašus į ceremoniją, kai reikia melstis už pavasario panašumą, kiekvienų metų trečiąją dieną vyksta melstis už daugybę jaunų ir stiprių vyrų. Tet at Gia Thanh kaimas (Phong Châu rajone).
Siūlomi 12 kvadratinių glitimų ryžių pyragaičiai, vištiena, jos lazdelės, betelė ir alkoholis. Melsdamasis džentui, ceremonijų meistras eina prie šventyklos durų ir garsiai šaukia: “Šiais naujais metais mes meldžiamės dievybėms, kad duotų savo kaimui daug jaunų ir stiprių vyrų, kad mūsų kaimiečių šeimos būtų klestinčios, aprūpintų jaunus vyrus daugybe talentų ir klestėtų mūsų kaime.".
Šioje ceremonijoje, kurioje prašoma daug jaunų vyrų, žmonės žaidžia „inscenizuojantis kiaulės procesiją"Ir"apiplėšė bambuko gabalą, simbolizuojantį vyro organąLabai siaurai. Kiaulę augina sub-hamleto viršininkas, kad garbintų dievybes. Atėjus atostogoms, visi vyrai atvyksta į pusiaukelės namus plauti kiaulės, uždeda ją ant palangės su stogu ir rengia procesiją, vadinamą procesija į „nuneškite poną Cau į Tro šventyklą“. Po to kaimo gyventojai susirenka užmušti kiaulės ir suorganizuoti šventę.
"DòYra maždaug 13 cm ilgio bambuko gabalas (simbolizuojantis vyro organą) pasodinta į bambuko stulpą, palaidotą šventyklos kieme. Pasibaigus ceremonijai ir suskambėjus gongams, visi skuba prie dviejų bambuko stulpų, stengdamiesi sugriebti „dò„Kadangi jie tiki, kad kas jį gautų, jo šeima turėtųdaug jaunų ir stiprių vyrų ir būtų klestinti“- ypač bevaikių žmonių atžvilgiu.
Ceremonija, skirta melstis už daug jaunų ir stiprių vyrų, yra stebima Lương Đài Hamletas, Bồ Sanas kaimas (Vnh Lc) pirmojo mėnulio mėnesio 6 ir 7 dienomis su gana skirtinga forma.
Kiekvienais metais 6 rytoth Tą dieną, visos šeimos, kurios senais metais turėjo berniuką, turi atnešti aukas į kaimo šventyklą pamaldoms, dievybėms, tikėdamiesi, kad naujais metais kaime bus daug daugiau jaunų ir stiprių vyrų.
Konkrečiu atveju Dị Nâu kaimas (Tam Thanh rajone), vilniečiai taip pat švenčia 4 - ą dieną Tet ceremonija, skirta melstis už stipresnius ir jaunus vyrus pagal paprotį „čiupinėdamas kéną"(kén yra vietnamiečių kalbos žodis, simbolizuojantis moters organą ar kopuliaciją).
Nuo pat ankstaus ryto palapinių gyventojai jau į šventyklą atneša aukų ir maisto padėklų pamaldoms. 8:00 ryto, visi kaime yra, įskaitant valdininkus ir kaimo seniūnus, kurie atstovaus kaimą pamaldoms. Ceremonija baigiasi tiksliai vidurdienį, kai ceremonijų vedėjas išeina į šventyklos slenkstį, norėdamas ramiai perskaityti nurodymą „kén čiupinėja".
„kén“Pakabinti ant 2 bambuko stulpų, pasodintų tiesiai šventyklos kiemo viduryje. Ant kiekvieno stulpo pakabinami 36 rinkiniai „kén„Kiekvieną iš jų sudaro brūkšnys su brūkšniu viduryje, vadinamas„ilgas purslasIr pasvirusiuose brūkšniuose įterpiamas trumpas pestle, pagamintas išvôngMediena - vadinama „varpelio lazda“. Visi vienas kitam linkteli, norėdami pagrobti rinkinį „kén“Tikėdamasi pasisekti per visus naujus metus.
Žmonės taip pat rengiasi melstis dėl gausybės ryžių, kuriuos švenčia žaidimas, vadinamas „Hú tùng dí"(šaukė Hú tùng dí onomatopoezija) Ne Vi Cương ir Triệu Phú kaimai (Phong Châu rajone) kas 6-ą pirmojo mėnulio mėnesio dieną melstis džiūnui, tikintis turėti „daug ryžių ir gerų augalų“. Ceremonijos metu vyks žaidimas „Hú tùng dí“Atliekamas linksmai. Kiekvienas kaimas pasirenka 3 jaunus vyrus, kiekvienas iš jų turi paauksuotą peties stulpą, kurio kiekvienoje galūnėje yra maži ryšulėliai ryžių ir dvi saujos lipnių ryžių, suvyniotų į maranta lapus. Jie visi yra pasipuošę ir nešioja labai gražius turbanus, jie apžiūri šventyklos kiemą, bėga ir šaukia:Hú tùng dí? “,„Hú tùng dí? “. Kaimiečiai prisijungia prie jų šaukdami. Po to jie eina į šventyklą, horizontaliai atsiremdami į abi vestibiulio puses, nukreiptas į džino altorių. Tada jie šoka su savo peties poliais į gongų ir būgnų ritmą, šaukdami „Hú tùng dí? “,„Hú tùng dí? “. Visi taip pat su jais šoka. Po trijų šokių žaidimo meistras visiems mesti nerakinamus ir lipnius ryžius, kad visi galėtų užkąsti, kad užtikrintų sėkmę.
PASTABA:
1 Docentas HUNG NGUYEN MANH, istorijos filosofijos daktaras.
6 Pasak LÊ TRUNG VŨ - Tradicinis vietnamiečių Tt - Kultūros ir informacijos leidykla 1996 - p. 125–127.
11 Anot H.GIANG - Ceremonija, prašanti gerai pagauti žuvį - Žurnalo „Kultūra“ pavasario leidimas - Đinh Sửu Tết, 1997 - P.10.
BAN TU THU
01 / 2020
PASTABOS:
◊ Šaltinis: Nauji Vietnamo mėnulio mėnuliai - Didysis festivalis - Asso. HUNG NGUYEN MANH, istorijos filosofijos daktaras.
◊ Paryškintus teksto ir sepijos vaizdus nustatė Ban Tu Thu - neihdiavietnamhoc.com
TAIP PAT ŽR:
◊ Nuo eskizų XX amžiaus pradžioje iki tradicinių ritualų ir festivalių.
◊ Termino „Tết“ reikšmė
◊ Mėnulio naujųjų metų festivalis
◊ RENGANČIŲ ŽMONIŲ susirūpinimas - susirūpinimas VIRTUVĖMIS ir pyragais
◊ NUOLATINIŲ ŽMONIŲ susirūpinimas - susirūpinimas dėl rinkodaros - 1 skyrius
◊ NUOLATINIŲ ŽMONIŲ susirūpinimas - susirūpinimas dėl rinkodaros - 2 skyrius
◊ PROVIDENTŲ ŽMONIŲ rūpesčiai - rūpesčiai dėl departamento mokėjimo
◊ PIETŲ ŠALIES DALYJE: DAUG PARALELIO KLAUSIMŲ
◊ Dėklas iš penkių vaisių
◊ Naujųjų metų atvykimas
◊ PAVASARIO RANKAI - 1 skyrius
◊ Virtuvės dievybių kultas - 1 skyrius
◊ Virtuvės dievybių kultas - 2 skyrius
◊ Virtuvės dievybių kultas - 3 skyrius
◊ Naujų metų laukimas - 1 skyrius
◊ Paskutinių pagyrimų mokėjimas CÔ KÍ (tarnautojo žmonai) antrąją TẾT dieną
◊ Prieš pradedant dirbti - 1 skyrius
◊ Dalyvavimas TemonT ceremonijose - 1 skyrius
◊ Dalyvavimas TemonT ceremonijose - 2 skyrius
◊ Prieš liečiant žemę - 1 skyrius
◊ Įvairios šlapių ryžių augintojų šventės ir festivaliai - 1 skyrius
◊ Naujieji Vietnamo mėnulio metai - „vi-VersiGoo“
◊ ir kt.